Saugus miltelinis dažymas

Pramoniniam milteliniam dažymui yra būdingas gaminimas maišant ir ekstruduojant dervas, kietiklius, pigmentus ir kitus priedus. Gauta masė yra sumalama į smulkias pavienes daleles. Tokie milteliai yra purškiami ant pagrindo arba ant detalės, kur miltelinių dažų dalelės turi elektrostatinį krūvį ir  perduoda didelį efektyvumą detalei. Gali būti užpurškiama ir automatiškai ir rankiniu būdu. Konvejeriu detalės yra transportuojamos į purškimo zoną, kurioje purškimo pistoletai  išsidėstę eilėmis. Vėliau detalės perkeliamos į kaitinimo (sukepinimo) krosnį. Naudojamas suslėgtas oras, kurio slėgis yra nuo 0,8 kPa iki 2,0 kPa (10 psi iki 30 psi), o jo elektrostatinis potencialas yra nuo10 kV iki 90 kV esant  1,5 µA (Triboefektas) ir 100 µA srovei. Sistema yra įrengta taip, kad dažų perteklius būtų sumažintas iki minimumo. Miltelių perteklius yra nusiurbiamas ir surenkamas, kad būtų galima juos vėl panaudoti arba pašalinti. Pagal šiuos saugaus darbo instrukcijos duomenis yra akivaizdu, kad naudojant miltelinius dažus, pavojaus potencialas yra mažesnis nei naudojant paprastas padengimo medžiagas, kurių pagrindą sudaro  organiniai tirpikliai. Dulkių debesims ore užsidegti reikia nuo 50 iki 100 kartų daugiau energijos nei tirpiklių ir oro mišiniams. Todėl milteliniai dažai sunkiai užsidega. Taip pat miltelių dalelės ore turi būti tam tikros koncentracijos, viršijančios žemiausią užsidegimo arba sprogimo ribą. Tačiau naudojant miltelinius dažus kyla tam tikras pavojus, kuris priklauso nuo daugelio parametrų.  Tam, kad juos būtų galima sumažinti reikia imtis priemonių, kurios yra aprašytos šioje saugaus darbo instrukcijoje. Jei bus laikomasi visų nurodymų, tai kilusi rizika bus sumažinta iki minimumo. Pagrindiniai miltelinių dažų keliami pavojai:      (i)    Dulkių sprogimai ir gaisro pavojai     (ii)   Elektros iškrova     (iii)  Pavojingas medžiagų poveikis     (iv)  Slėgis

Ar visada tinkamai akcentuojamos aplinkosauginės priemonės?

2009 11 28 dieną Alfa.lt portale perskaičiau straipsnelį apie tai, kas ekologiškiau, popierius ar polietilenas. Pagalvojau, kad tinkamai tvarkant šiukšles juk nėra jokio skirtumo, ar pakuosim į popierių, ar į polietileną. Problema ne tame, kad plastikas ilgai nesuyra. Tačiau jei atkastume prieš keletą metų užkasto polietileno gabalą pamatytume, kad jis toli gražu ne toks, koks buvo naujas. Kyla mintis, gal ne toks jis ir "amžinas". O dėl vandenynų taršos kaltinčiau ne plastiko ilgaamžiškumą, o žmonių netvarkingumą. Akivaizdu, kad dėl tokių vaizdų kalti tik žmonės. Ir ne bet kokie, o "civilizuotų" kraštų žmonės. Belieka tik žodį civilizacija rašyti kabutėse.

Miltelinių dažų išeiga

	Su vienu kilogramu dažų, jei dengimas 100%, galima nudažyti kvadratinių metrų:
	kai tankis
Storis mikronais	1,20	1,30	1,40	1,50	1,60	1,70	1,80
25	32,97	30,43	28,26	26,38	24,74	23,27	21,98
51	16,49	15,22	14,13	13,19	12,37	11,63	10,99
76	10,99	10,14	9,42	8,79	8,25	7,76	7,33
102	8,24	7,61	7,07	6,59	6,19	5,82	5,49
127	6,59	6,09	5,65	5,28	4,95	4,65	4,40
152	5,50	5,07	4,71	4,40	4,12	3,88	3,66
	Vienam kvadratiniam metrui nudažyti tam tikru storiu (jei dengimas 100%) reikia dažų(kg):
	Kai tankis:
Storis mikronais	1,20	1,30	1,40	1,50	1,60	1,70	1,80
25	0,03	0,03	0,04	0,04	0,04	0,04	0,05
51	0,06	0,07	0,07	0,08	0,08	0,09	0,09
76	0,09	0,10	0,11	0,11	0,12	0,13	0,14
102	0,12	0,13	0,14	0,15	0,16	0,17	0,18
127	0,15	0,16	0,18	0,19	0,20	0,22	0,23
152	0,18	0,20	0,21	0,23	0,24	0,26	0,27

Bendrieji plovimo sistemos pasirinkimo kriterijai

• Metalai gali būti valomi visomis valymo sistemomis, kadangi jie atsparūs visiems tirpikliams.
• Organiniai tirpikliai, ypač halogeninti, geriau nei vanduo tirpina sunkiai pašalinamus teršalus, ypač riebalus.
• Halogeninti angliavandeniliai dėl savo pavojingumo sveikatai ir aplinkai ir dėl sudėtingų techninių reikalavimų (uždaras įrenginys), kaip taisyklė, naudojami tik tada, kai kitais alternatyviais valymo metodais neįmanoma pasiekti reikiamo švarumo.
• Apsispręsti, kas geriau, vandeniniai tirpalai ar nehalogeninti tirpikliai, yra sunku. Aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu reikia įvertinti, kas geriau – oro valymo sistema ar nuotekų valymo įrenginiai. Be to vandeninės sistemos pasižymi didesniais energijos poreikiais (karšti nuriebinimo tirpalai, detalių džiovinimas)
• Per pastaruosius 10 metų vandeninės sistemos įsitvirtino visose naudojimo srityse, nes jos yra saugios darbe ir mažiau kenkia aplinkai.
• Tirpikliai (pvz. vaitspiritas arba nefrasas) dažniausiai naudojami pirminiam ir pagrindiniam rankiniam detalių valymui mažose įmonėse, kadangi juos naudojant dideliuose įrenginiuose būtina laikytis „Lakiųjų organinių junginių“ direktyvoje keliamų reikalavimų (jei valymui naudojama iki 1 tonos tirpiklio per metus, direktyvos reikalavimai netaikomi).

Tirpalų tarnavimo laiko pratęsimas

Valymo efektyvumą ir vonių tarnavimo laiką galima pagerinti tokiomis priemonėmis:
Tirpalo pernešimo sumažinimas

Detalės ar gaminiai turi būti kabinami taip, kad plovimo skystis galėtų kuo greičiau nutekėti.
Gaminiai konstrukciniu požiūriu turi turėti kuo mažiau skystį „išsemiančių“ vietų. Pavyzdžiui vietoj įdubos daroma kiaurymė.

Teršalų įnešimo sumažinimas

Ant detalių turi būti kuo mažiau teršalų iš ankstesnių gamybos ir sandėliavimo etapų. Naudojant specialias pagalbines medžiagas (tempimo, pjovimo emulsijas), sausą mechaninį apdirbimą ar minimalų tepimą galima pastebimai sumažinti tepalų ir riebalų kiekį ant detalių.
Paprasčiausias mechaninis nuvalymas gali supaprastinti ir žymiai pagerinti valymo efektą. Skysti teršalai (pvz. tepimo-aušinimo emulsijos) gali būti pašalinti leidžiant jiems nusilašėti. Gausius teršalus galima nuvalyti gremžtukais ar šepečiais. Kitos pirminio valymo galimybės yra nukratymas, nupūtimas, nuplovimas apipurškiant, galtavimas arba šlifavimas.

Geresnis darbinių vonių panaudojimas

Kai gamybos apimtys didelės, ypač serijinėje gamyboje, rekomenduojamas daugkartinis tirpalo panaudojimas, tam įrengiant kaskadines valymo ir plovimo vonias.
Kaskadinėje sistemoje taip pat reikia prisiminti nulašėjimo laiką, kad teršalai iš ankstesnės vonios nepatektų į sekančią vonią. Detales galima papildomai nukratyti arba nupūsti oru.

Vonių priežiūra, skirta tarnavimo laiko pratęsimui

Kai naudojami neemulguojantys tirpalai, reikia šalinti išplaukusius tepalus (pvz. tepalo graibyklėmis)
Kietas daleles iš tirpalo galima pašalinti filtravimu
Emulguotus tepalus galima pašalinti ultrafiltracijos būdu. Tačiau šiuo atveju būtina tiksliai parinkti membraninį įrenginį pagal naudojamą chemikalą ir teršalus.