Saugos nurodymai dėl galutinių filtrų smulkiųjų miltelių dulkių tvarkymo atliekant miltelių surinkimą

 

Milteliniai dažai yra pagrįsti organiniais, degiais rišiklio komponentais, į kuriuos gali būti įterpti pigmentai, priedai ir užpildai. Šie komponentai patys taip pat gali turėti daugiau ar mažiau degių dalių. Dėl smulkios dalelių struktūros milteliniai dažai pasižymi santykinai didele specifine paviršiaus ploto verte, todėl kaip oro mišiniai yra jautrūs užsidegimui. Įprastinių (be specialių efektų) miltelinių dažų ir metalizuotų miltelinių dažų cikloninių galutinių filtrų dulkės, remiantis Technische Bergakademie Freiberg instituto IBExU atliktais bandymais, buvo įvertintos kaip ypač jautrios užsidegimui.

Dėl didelio smulkių dalelių kiekio cikloninių galutinių filtrų dulkėse nustatyta minimali uždegimo energija (MUE) be induktyvumo – nuo 3 mJ < MUE < 10 mJ. Palyginti su „normaliai jautrių užsidegimui“ miltelinių dažų klasifikacija jų pristatymo būsenoje ir reguliuojamoje dažymo įrangos ciklinio veikimo aplinkoje, šių galutinių filtrų dulkių užsidegimo potencialas yra žymiai kritiškesnis.

Šis IBExU tyrimas papildo rezultatus ir įžvalgas, pateiktas PTB ataskaitoje W‑50 „Miltelinių purškiamųjų medžiagų (miltelinių dažų) užsidegimo prevencija atliekant elektrostatinį miltelinį dažymą“, parengtoje Physikalisch-Technische Bundesanstalt Braunschweige 1992 m. liepos mėn.

Atsižvelgdami į šiuos duomenis, papildomai prie saugos duomenų lapuose pateiktos informacijos, rekomenduojame visiems miltelinio dažymo įrangos operatoriams, tvarkant galutinių filtrų dulkes, ypač griežtai laikytis galiojančių nurodymų, pateiktų eksploatavimo instrukcijose, saugos duomenų lapuose ir kituose saugos dokumentuose, pvz.:

• tinkamas įžeminimas atliekant galutinio filtro ištuštinimo ir perpylimo operacijas,
• reguliari galutinio filtro ištuštinimo procedūra,
• vengti uždegimo šaltinių (pvz., nenaudoti įrankių, galinčių sukelti mechanines kibirkštis ar elektrostatines iškrovas),
• dėvėti elektrostatikai tinkamus apsauginius drabužius, tinkamą laidų avalynę ir apsaugines kaukes.

Dėl saugos priežasčių griežtai nerekomenduojama pakartotinai naudoti galutinių filtrų dulkių, nes miltelinio dažymo įranga nėra suprojektuota taip, kad atitiktų sprogimų prevencijos reikalavimus naudojant tokias dulkes.

Kritinis tuzinas - kas tai

 

Šiandien paskelbiau du tekstus anglų kalba apie žmogiškųjų veiksnių įtaką darbų saugos sistemoje ir kokybės sistemos užtikrinime. Jeigu susidomėjote, plačiau galite paskaityti:
kokybės sistemoje: https://minikauskas.wordpress.com/2026/07/03/human-factors-in-a-total-quality-culture/ 

darbuotojų saugos sistemoje: https://medium.com/@a.minikauskas/the-dirty-dozen-in-hse-culture-74676843821a

Efektyvi ventiliacija padengimo cechuose: tarp aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir gamybos kokybės

 

Paviršių padengimo ir miltelinio dažymo pramonė šiandien susiduria su trigubu iššūkiu: kaip užtikrinti nepriekaištingą produkcijos kokybę, apsaugoti darbuotojus nuo kenksmingų dalelių ir neviršyti griežtų aplinkosaugos standartų.

Atsakymas slypi viename esminiame elemente – tiksliai suprojektuotoje pramoninėje vėdinimo sistemoje.

Jei gamybos procese naudojami tirpikliai ar sausi milteliniai dažai, net ir nedidelis oro srautų disbalansas ceche gali sukelti rimtų pasekmių. Kodėl moderni vėdinimo ir filtravimo sistema čia vaidina kritinį vaidmenį?

1.     Darbuotojų sveikata ir sauga (Švari darbo aplinka) Dažymo kamerose susidaro aerozoliai, lakiųjų organinių junginių (LOJ) ir smulkių pramoninių dulkių emisijos. Efektyvus vietinis nutraukimas, pavyzdžiui, per Venturi skruberių ar ciklonų sistemas, padeda neleisti šioms dalelėms patekti į operatoriaus kvėpavimo zoną.

2.     Sprogimo rizika ir ATEX reikalavimai Aliuminio dulkės ar degių medžiagų garai, susimaišę su oru tam tikra koncentracija, tampa sprogia atmosfera. Tinkama vėdinimo sistema užtikrina, kad kenksmingų ar degių medžiagų koncentracija ore nepasiektų apatinės sprogumo ribos (LEL), o automatizuoti slėgio jutikliai laiku nustatytų sistemos nuokrypius.

3.      Gatavo produkto kokybė Miltelinis dažymas reikalauja absoliutaus švarumo. Jei ventiliacija veikia netinkamai, ore sklandančios dulkės nusėda ant paruoštų paviršių, sukeldamos defektus, broką ir papildomus kaštus. Oro srautas dažymo kameroje turi būti pakankamas dulkėms sugauti, bet ne per stiprus, kad nesutrikdytų paties dažų nusėdimo proceso.

Tvarumas ir energijos taupymas Šiuolaikiniai sprendimai leidžia ne tik filtruoti orą, bet ir efektyviai jį recirkuliuoti, grąžinant išvalytą šiltą orą atgal į patalpas, kai tai leidžia saugos normos, arba panaudoti polimerizacijos krosnių šilumą. Tai reikšmingai sumažina gamyklos energijos sąnaudas.

Išvada: Investicija į pažangias nusiurbimo ir filtravimo sistemas nėra tik teisinių reguliavimų vykdymas. Tai tiesioginis būdas didinti gamybos efektyvumą, mažinti broko procentą ir kurti saugią bei patrauklią darbo vietą.

Ar jūsų gamykloje oro kokybės valdymo sprendimai spėja paskui augančius pramonės standartus? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose!

Gaisras dažymo kameroje

Dažymo kameros gaisras gali būti katastrofiškas ir mirtinas, sunaikinti įrenginius, pastatus ar visą įmonę, dėl jo galima prarasti specializuotą įrangą ir pragyvenimo šaltinį.

Imantis paprastų veiksmų galima išvengti jūsų verslą naikinančio dažymo kameros gaisro.

Kas gali sukelti dažymo kameros gaisrą?

• Neteisingai naudojama elektros įranga, elektros gedimai ir trumpieji sujungimai.
• Neprižiūrimas arba netinkamas atliekų deginimas.
• Netinkamas suvirinimo įrenginių naudojimas.
• Neteisingas nuorūkų, degtukų ir žiebtuvėlių šalinimas.
• Savaiminis medžiagų užsidegimas, kurį sukelia dulkių sankaupose prasidėjusi cheminė reakcija. Šį pavojų galima sumažinti naudojant dažus ir lakus, kuriuose nėra nitroceliuliozės.

Kaip apsisaugoti nuo dažymo kameros gaisro darbo vietoje:

• Identifikuoti ir įvertinti potencialų gaisro pavojų darbo vietoje.
• Nustatyti gaisro pavojaus tikimybę ir pasekmes.
• Įrengti išorines rūkymo vietas atokiai nuo įėjimų į pastatą ir nuo atliekų sukaupimo vietų.
• Rūkymo vietose įrengti specialias dėžes nuorūkoms.
• Uždrausti rūkymą patalpose.
• Pavojingas medžiagas naudoti ir laikyti pagal jų instrukcijas.
• Mokyti personalą suprasti Saugos duomenų lapuose esančią informaciją.
• Tvarkingai rinkti ir saugoti Saugos duomenų lapus.
• Cheminėmis medžiagomis užterštus skudurus ir atliekas šalinti pagal Saugos duomenų lapuose esančius reikalavimus.
• Įrengti ir prižiūrėti tinkamą gaisro gesinimo įrangą. Darbo vietoje turi apsilankyti gaisrinės saugos konsultantas ir patarti, kokios įrangos reikia.
• Mokyti visą personalą, kaip naudotis gaisro gesinimo įranga.
• Įsitikinti, kad turite avarinių veiksmų planą ir reguliariai pagal jį treniruotis.

Įmonė ir įrenginiai

• Visa įmonė ir įrenginiai turi atitikti gaisrinės saugos taisyklėse keliamiems reikalavimams.
• Reguliariai keisti dažymo kameros filtravimo medžiagą ir tinkamai ją šalinti.
• Prieš atliekant ugnies ar karštį išskiriančius darbus (pvz. suvirinimas, šlifavimas) gerai išvėdinti patalpą.
• Įdiegti leidimų atlikti ugnies darbus sistemą prieš dažymo kameroje atliekant suvirinimo ar šlifavimo darbus.
• Prižiūrėti ir nuolat kontroliuoti elektros įrangą.
• Elektros gedimus ir mechaninius triukšmus apžiūrėti ir šalinti turi kvalifikuoti specialistai
• Dažymo kamerose naudoti saugius elektros apšvietimo prietaisus ir įrenginius.
• Užtikrinti tinkamą suvirinimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą.
• Dažymo kabinoje ir arti jos nenaudoti atviros liepsnos ar elektrinių šildytuvų.
• Pasirinkti dažus ir lakus, kurių sudėtyje nėra nitroceliuliozės.
• Niekada nedeginti atliekų ir nepalikti be priežiūros degančių medžiagų.

Miltelinių dažų sprogimo ir gaisro pavojus

1. Priežastys

1.1. Milteliniai dažai yra susmulkintos organinės medžiagos, galinčios sukelti sprogimą. Sprogimas gali įvykti kai:

1. dulkių (miltelių) koncentracija ore yra didesnė už žemutinę sprogimo ribą ir mažesnė už viršutinę sprogimo ribą.
2. yra užsidegimo šaltinis, turintis pakankamai energijos uždegti miltelių debesį. Tokiais šaltiniais gali būti:

a. karšti paviršiai arba liepsna
b. elektros iškrova arba kibirkštis
c. elektrostatinė iškrova

1.2. Gaisras gali įvykti tuomet, kai užnešta miltelinė danga arba miltelių debesis turi kontaktą su aukščiau išvardintais užsidegimo šaltiniais. Gaisras miltelinio dažymo sistemoje gali sukelti sprogimą jeigu degančios miltelių dalelės patenka į uždarą erdvę, pvz., miltelių surinkimo įrenginį, arba kai sujudinamas degantis miltelių sluoksnis.

2. Prevencinės priemonės

2.1. Sprogimo galima išvengti užtikrinant, kad nesusidarytų 1 dalyje paminėtos sąlygos. Miltelinio dažymo sistemos turi būti sukonstruotos taip, kad nesusidarytų nė viena iš minėtų sąlygų. Kadangi sunku visiškai pašalinti užsidegimo šaltinius, reikia daugiau dėmesio atkreipti į tai, kad nesusidarytų sprogi miltelių koncentracija. Tą galima pasiekti užtikrinant, kad miltelių koncentracija ore neviršytų 50% žemutinės sprogimo ribos (Žr. žemiau).
2.2. Nustatyta žemutinė sprogimo riba tipinėse dažymo kabinose yra 20 – 70 g/m³, priklausomai nuo specifinių cheminių ir fizinių savybių.
Maksimaliai dulkių koncentracijai rekomenduojama dviguba saugos atsarga. Dėl to dažymo kabinos ir su jomis naudojama įranga (miltelių surinktuvai) turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad dulkių koncentracija niekada neviršytų 10 g/m³. Reikia siekti, kad dulkių koncentracija būtų kuo mažesnė už šią reikšmę.
2.3. Ant dažymo įrenginio turi būti aiškiai pažymėtas ventiliacinio bloko našumas ir maksimalus dažymo pistoletų skaičius ir našumas. Ventiliacinio bloko našumą ir miltelių išeigą reikia reguliariai tikrinti, ar tikrai išmatuotos reikšmės neviršija leistinos koncentracijos ore – 10 g/m³.
2.4. Kad dažymo kabinoje nesikauptų milteliai, turi būti sudarytas ir vykdomas priežiūros ir valymo grafikas. Elektriniuose įrenginiuose susikaupę milteliai gali užsidegti dėl perkaitimo. Išorinių paviršių, arba paviršių ant kurių gali nusėsti dažų milteliai, neturi viršyti 270ºC, t.y. 2/3 minimalios užsidegimo temperatūros.
2.5 Reikia vengti pabertų miltelių valymo suslėgtu oru ir sausais šepečiais. Rekomenduotini metodai: dulkių siurblys, atitinkantis apsaugos klasę IP6X / IP54 (pagal standartą EN60529) arba drėgnas valymas.
2.6 Reikia griežtai uždrausti rūkyti ir naudoti bet kokius užsidegimo šaltinius, tokius kaip degtukai ir žiebtuvėliai.
2.7 Reikalavimai, susiję su dulkių debesies susidarymo išvengimu ir ugnies šaltinių nenaudojimu vienodai taikomi kaip dažymo, taip ir valymo operacijoms.

Miltelių koncentracijos apskaičiavimo metodas:

Maksimali miltelių koncentracija, galinti būti dažymo kabinoje nustatoma pagal tokią formulę:

                              C = M / V

Kur:

-        C – miltelių koncentracija dažymo kabinoje

-        M – dažų miltelių masė išpučiama iš pistoleto (pistoletų) per laiko vienetą, esant maksimaliam miltelių padavimui. Pataisos milteliams, nusėdusiems ant detalių nedaromos.

-        V – oro, pašalinto per kabinos ventiliacijos sistemą jai dirbant minimaliu pajėgumu, kiekis išmatuotas per tą patį laiko vienetą, kaip ir M.

Nuorodos:

DIN EN 12981:2005 Coating plants - Spray booths for application of organic powder coating material - Safety requirements (Beschichtungsanlagen - Spritzkabinen fuer organische Pulverlacke – Sicherheitsanforderungen)
DIN EN 50177:1996 Ortsfeste elektrostatische Sprühanlagen für brennbare Beschichtungspulver. (Automatic electrostatic spraying installations for flammable coating powder; German version)
BS EN 60529:1992 Specification for degrees of protection provided by enclosures (IP code)

Keletas pastabų apie darbų saugą galvaninių dangų cechuose

Galvaniniuose cechuose naudojama daug įvairių cheminių junginių ir metalų, daugelis iš jų yra kenksmingi su jais dirbantiems žmonėms. Tokioms medžiagoms visų pirma priskiriami švinas, gyvsidabris, chromas, arsenas, kadmis ir jų junginiai.

Dėl darbų saugos taisyklių nesilaikymo dirbant su elektrocheminėmis dangomis galima apsinuodyti, nusideginti, susirgti chroniškomis profesinėmis ligomis. Ant drabužių patekę rūgštys ir šarmai, su kuriais dirbama, ardo drabužius, todėl darbo metu būtina dėvėti specialius drabužius – gumines prijuostes, antrankovius, pirštines.

Dauguma nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl įrenginių eksploatavimo instrukcijų ir taisyklių bei elgesio su nuodingomis ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis nežinojimo arba nesilaikymo.

Be to elektrolizės metu naudojama elektros srovė, kuri, pažeidus elektros prietaisų naudojimo taisykles, gali būti pavojinga.

Oro nutraukimo nuo 1 m² tirpalo paviršiaus norma yra 40 m³/min. Oro greitis ventiliaciniuose plyšiuose 8 – 10 m/s, kadangi visiems ėsdinantiems tirpalams veikiant metalą išsiskiria daug vandenilio. Oro greičio ventiliaciniuose plyšiuose matavimai atliekami anemometru. Jei oro greitis ne toks kaip paminėta, būtina valyti ortakius.

Ypatingai didelį pavojų galvaniniuose cechuose kelia elektrolitai, kurių sudėtyje yra chromo anhidrido ir sieros rūgšties, pavojingumą padidina tai, kad chromavimo elektrolitai paprastai būna karšti. Chromo junginių turinčių tirpalų purslai, patekę ant odos sukelia perštėjimą, odos sudirginimą, odos uždegimą. Chromavimo vonioms būtina šoninė (bortinė) ventiliacija. Oro nusiurbimo norma nuo 1 m² tirpalo paviršiaus yra 75 m³/min. Oro greitis bortinės ventiliacijos plyšiuose 12 – 14 m/s.

Nuriebinimui naudojami organiniai tirpikliai: benzinas, žibalas, nefrasas, spiritas, retai dichloretanas, trichloretanas, o taip pat vandeniniai šarminiai tirpalai; prie neorganinių junginių priskiriami: natrio šarmas, kalio šarmas, kalcinuota soda, natrio trifosfatas, Vienos kalkės.

Atliekant nuriebinimą su minėtomis medžiagomis būtina kaip vietinė (bortinė), taip ir bendroji (pripučiamoji-ištraukiamoji) ventiliacija.

Juodųjų ir spalvotųjų metalų ėsdinimui naudojamos rūgštys: sieros, druskos, azoto. Dažnai ėsdinimo tirpalai būna šildomi iki 60 – 70 ºC. Ėsdinimo vonioms būtina galinga ištraukiamoji ventiliacija.

Apsinuodyti cinku galima įkvėpus metalinio cinko dulkių. Dirbantiems galvaniniuose cechuose su prasta ventiliacija dažnai pasireiškia skrandžio susirgimai.

Daugelis vario junginių ir vario dulkės yra labai nuodingi. Vario valymas - labai kenksmingas procesas, dėl to valyti vario anodus, ar varinius pakabinio įtaisus reikia ypatingai atsargiai ir tik drėgnus.

Dirbant su rūgščiais elektrolitais (cinkavimo, variavimo, alavavimo) saugotis, kad tirpalas nepatektų ant pažeistos odos, kadangi šie elektrolitai sukelia odos ligas.

Rūkyti, valgyti ir gerti galvaninio cecho patalpose draudžiama.

Darbinius drabužius būtina palikti ceche.

Pavojingiausias procesas – rūgščių perpylimas. Reikia naudotis pneumatiniais perpylimo įtaisais, siurbliais ir sifonais. Rūgščių perpylimas pavojingas tuo, kad perpylimo metu rūgštis gali tyškėti ir išsilieti ant grindų. Labai pavojinga pilti rūgštį palenkiant indą, reikia atidžiai stebėti, kad ji tekėtų lėtai ir be pliūpsnių. Geriau perpylimui naudoti specialius siurblius ir perpylimo įtaisus.

Chemikalų sandėlyje grindys turi būti atsparios rūgštims.

Koncentruota sieros rūgštis ir natrio šarmas gali būti laikomi geležinėje taroje, koncentruotos azoto ir acto rūgštys – aliumininėje. Vandeniniai tirpalai laikomi stiklinėje arba plastikinėje taroje.

Rūgštys ir šarmai pernešami ar pervežami krepšiuose arba medinėse dėžėse, su minkšta įkloja. Vežant vežimėliu arba pernešant krepšius imti už rankenų draudžiama, būtina imti iš apačios.

Skiedžiant rūgštis rūgštį pilti į vandenį, o ne atvirkščiai!

Su chromo tirpalais galima dirbti tik esant gerai ventiliacijai. Ant odos patekusį chromo elektrolitą nedelsiant nuplauti stipria šalto vandens srove. Prieš darbą nosies vidų reikia pasitepti švariu (farmaciniu) vazelinu. Jei chromavimo elektrolito pateko į akis, jas reikia nedelsiant plauti stipria šalto vandens srove, po to 1% natrio hiposulfito tirpalu.

Maišyti chromavimo elektrolitą arba dėti į vonią chromo anhidridą tik su apsauginiais akiniais.

 
Darbo vietoje nuolat turi būti švaru ir tvarkinga.