Nauja dažykla

Atrodo labai paprasta įsirengti naują automatinę miltelinio dažymo liniją. Paskambinai gamintojui ar jo atstovui, sutarei dėl kainos ir baigta. Iš dalies tai tiesa, tačiau dažykla turi veikti ne pati sau, o kažką dažyti. Čia ir prasideda įdomybės, kadangi gamintojas nežino jūsų gaminių, o jūs nežinote gamintojo projektinių niuansų. Taigi kalbant su gamintoju reikia žinoti ne tik kiek kvadratinių metrų per metus jūs norite dažyti, bet ir tai, kiek realiai galite dažyti šiandien, po metų ar po dviejų. Kiek pamainų planuojate dirbti. Kokie didžiausi dažomų elementų matmenys. Kokie gaminiai, kaip juos kabinti. Ir tie klausimai yra ne dažymo linijos gamintojo rūpestis, o jūsų. Kaip gamintojui pasakysite, taip jis ir pagamins.
Vienokia linija bus dažant skardos lakštus, ar vielinius gaminius, kitokia spintoms ir dėžėms dažyti. Vienoka ji bus kai gaminiai ilgi, o kitokia - kai trumpi. Ir netyčia galima labai "prašauti" pro šalį perkant iš kitos įmonės naudotą dažymo liniją. Jei ten ji dirbo efektyviai, pas jus ji gali būti visiškai nenaudinga ir kelti daug rūpesčių. Kokie tie rūpesčiai? Tarkim fosfatavimo tirpalo pernešimas iš fosfatavimo vonios į plovimo vonią. Plovimo vonia putoja, reikia dažnai keisti vandenį, detalės nešvariai nusiplauna... Ir tai tik dėl to, kad pas jus kitokie elementų matmenys, nei numatyta pagal projektą. Ta pati situacija ir tada, kai jūs gamintojui neteisingai nurodote savo gaminių charakteristikas.
Tačiau tarkim, kad gaminius apibūdinote teisingai, gamintojas liniją suprojektavo taip, kaip reikia. Kas toliau? Toliau reikia ją pas save susimontuoti. Kai kurie gamintojai dažymo linijas atgabena pusiau sumontuotas, arba bent jau surinktas dideliais modeliais. O kiti - jas atveža skardų lakštų ir vamzdžių bei kampuočių gabalų pavidalu. Ir tada tokia "pasidaryk pats" dažykla gali sukelti nemenką galvos skausmą. Visada kalbant su gamintoju būtina išsiaiškinti, kaip jie savo gaminį pateiks. Ar jie patys montuos ar atsiųs tik darbų vadovą - "supervaizerį". Antruoju atveju geriausia ieškoti specializuotos montuotojų firmos. Ir ją derėtų ieškoti ne paskutinę minutę, o bent jau porą savaičių prieš pradedant darbus. Juk ne laikas šunis lakinti, kai į medžioklę laikas joti.
Ar jau tuo pasibaigs bėdos? Anaiptol ne. Dažyklą reikia priduoti Valstybinei energetikos priežiūros inspekcijai, ją turi apžiūrėti gaisrininkai, aplinkosaugininkai, o jei dar dažyklos krosnys šildomos dujomis, ir bendras degiklių galingumas didesnis kaip 400 kW - dar ir techninės priežiūros tarnybai. O tai irgi užima nemažai laiko, reikalauja kalno popierių, o tie popieriai oi ne greitai darosi. Taigi pasirašius su gamintoju sutartį dėl dažymo linijos gamybos verta pradėti žygius po įvairias instancijas ir išsiaiškinti jų reikalavimus. Pradėjus montavimą reiktų išsikviesti jų atstovus, kad jie nurodytų ką esate netinkamai numatę ar suprojektavę, kad būtų galima tas klaidas laiku ištaisyti ir dažyklos paleidimas ir registravimas nevėluotų.