Metalų apdirbimo procesų poveikis aplinkai kelia
rūpestį. Fosfatavimas taip pat nėra išimtis. Atliekos, susidariusios šio
proceso metu, gali būti skirstomas į dvi grupes: skystas ir kietas. Skystos
atliekos susidaro metalą ėsdinant rūgštimis, atliekant šarminį valymą, plaunant
ir pasyvuojant chromo junginiais. Kietos atliekos susidaro iš dumblo,
susiformavusio fosfatavimo metu. Apskaičiuota, kad iš viso nuotekų išteka apie
20,8 kg/m2, o kietų nuosėdų fosfatavimo procese susidaro apie 0,049
kg/m2. Fosfatavimo proceso metu į aplinką išmetama apie 400 g/m2
CO2 - ekvivalentinės masės. Tai įrodo, kad įprastinis fosfatavimas
prisideda prie šiltnamio efekto. Laimei, tai nekelia stipraus poveikio žmonių
sveikatai. Apskaičiuota, kad toksiškumo lygis yra 1,6 ppm/ppm. Kietos nuosėdos,
priešingai nei nuotekos, negali paplisti į aplinką. Fosfatavimo dumblas
paprastai laikomas pavojingomis atliekomis, ir todėl jų išmetimas yra griežtai
reguliuojamas. Apskaičiuota, kad kiekvienais metais fosfatavimo operacijose
susidaro 6 804 tonų dumblo. Taigi, ne tik norima, bet ir yra būtina sukurti
būdų, kaip regeneruoti įvairias dumblo sudedamąsias dalis.
Jungtinių Amerikos Valstijų patente Nr. 4 986 977
siūlomas metodas, kaip fosfatavimo dumblą apdoroti vandeniniu šarminiu tirpalu
tam, kad pH būtų didesnis nei 10. Esant tokiam pH iškrenta į nuosėdas
geležies hidroksidas, geležies hidroksidas atgaunamas, o vandeninė fazė
parūgštinama tiek, kad pH būtų 7-10 kad iškristų cinko hidroksido nuosėdos.
Jungtinių Amerikos Valstijų patente Nr. 5 273
667 aprašomas procesas, kuris apima fosfatinio dumblo surinkimą, vandens
pašalinimą filtruojant, dumblo, iš kurio pašalintas vanduo, džiovinimą aukštoje
temperatūroje, kol dumblo drėgmė sudaro mažiau nei 10% dumblo svorio, ir sauso
dumblo dalelių sumažinimą iki mažiau nei 1 mm . Buvo atrasta, kad išdžiovintas
ir susmulkintas fosfatinis dumblas yra puikus priedas į tepalus. Toks dumblas
tinkamas naudoti tepalų receptūrose, skirtose metalo apdirbimui, metalo
formavimui ir tepalų pramonėje.
JAV patente Nr. 5 350 517 aprašomas procesas, kuriame
fosfatavimo dumblas perdirbamas azoto rūgštimi, geležis išgaunama kartu su
skysčiu/skystu ekstraktu, ir šis gautas ekstraktas yra pakartotinai naudojamas
ruošiant kristalinio (cinkinio) fosfatavimo tirpalą. Naudojamas ekstrahentas
yra 2-etilheksil alkoholio monoesteris su žibale esančia fosforo rūgštimi.
Britanijos patente Nr. 1545515 taip pat siūloma naudoti neorganines rūgštis
fosfatų išgavimui iš fosfatavimo dumblo cinko ir fosfatų jonų, o vėliau
ekstraktą naudoti kaip fosfatavimo tirpalą. Be to, šiame patente siūloma
galimybė šarmu išplauti iš fosfatų neištirpusias nuosėdas, kurių sudėtyje
yra geležies ir fosfato jonų taip, kad galiausiai, turintys geležies likučiai
nusėstų. Šarminiame tirpale fosfatas nusėda kaip cinko fosfatas ir gali būti
naudojamas fosfatavimo tirpalų ruošimui.
Jungtinių Amerikos Valstijų patente Nr. 5 376
342 aprašomas procesas, kuris apima šiuos etapus: (1) dumblo ištirpinimas
fosforo rūgštyje; (2) neištirpusių kietų medžiagų filtravimas; (3) geležies
fosfato nusodinimas ir regeneravimas; (4) reikiamų metalų pridėjimas prie cinko
ir fosfato, kurių sudėtyje yra vandens fazė, bei likusio cinko fosfato tirpalo
pakartotinis panaudojimas kristalinio fosfatavimo procesuose. Šiuose
procesuose jis naudojamas kaip paruošimo tirpalas. Proceso metu nusėdęs
geležies fosfatas gali būti naudojamas kaip pašarų papildas gyvūnams.
Fosfatavimo dumblas maišomas su šarminiu tirpalu,
mišinys džiovinamas ir kepinamas 500-1300 ºC temperatūroje, dalyvaujant
reduktoriui. Dumble esantis fosfatas virsta vandenyje tirpia fosfato druska,
cinkas ir geležis virsta metalu ir cinkas išgaruoja iš reakcijos zonos.
Plaunant vandeniu, atgaunamas skystame dumble esantis tirpus fosfatas ir
geležis.
Baldy mano, kad 25% fosfatavimo dumblo, susidariusio
automatinio apdorojimo procese, svorio sudaro alyva, ir jos pašalinimas yra
būtinas tam, kad būtų galima pilnai regeneruoti visas naudingas sudedamąsias
dalis. H2O2 priedas pridedamas prie dumblo rūgščių
dispersijos, taip pašalinama alyva iš likusio mišinio. Pasak Baldy, cinko
fosfatinio dumblo regeneravimas susideda iš keturių etapų. Pirmas etapas –
alyvos atskyrimas nuo dumblo. Antras etapas – dumblo apdorojimas fosforo
rūgštimi po to cinko, mangano ir nikelio ekstrakcija iš dumblo. Trečias etapas
– antrame etape susidariusių geležies fosfato nuosėdų pavertimas į geležies
oksido pigmentus ir natrio fosfatą.
Caponero ir Tenerio siūlo fosfatavimo dumblą naudoti
klinkerio gamybos procese. Tai būtų vienas iš galimų atliekų panaudojimo būdų.
Savo moksliniame darbe jie įrodo, kad iki 7% fosfatavimo dumblo pridėjimas prie
portlandcemento miltelių nepadaro jokios žalos klinkerizacijai. Rentgeno
spindulių difrakcijos tyrimas rodo, kad modifikuotame klinkeryje, nėra jokių
žymių pakitimų proporcingų dumblo priemaišoms. Taip pat nėra netipiškų fazių,
susiformavusių su ne daugiau kaip 5% fosfatavimo dumblo. Mišinio, kurio
sudėtyje yra iki 7% sauso dumblo priemaišų, diferencinė terminė analizė nerodo
jokių skirtumų. Iki 5% fosfatavimo dumblo priemaišų, žymiai pakeičia tik cinko
kiekį gatavame klinkeryje.