Keletas pastabų apie darbų saugą galvaninių dangų cechuose

Galvaniniuose cechuose naudojama daug įvairių cheminių junginių ir metalų, daugelis iš jų yra kenksmingi su jais dirbantiems žmonėms. Tokioms medžiagoms visų pirma priskiriami švinas, gyvsidabris, chromas, arsenas, kadmis ir jų junginiai.

Dėl darbų saugos taisyklių nesilaikymo dirbant su elektrocheminėmis dangomis galima apsinuodyti, nusideginti, susirgti chroniškomis profesinėmis ligomis. Ant drabužių patekę rūgštys ir šarmai, su kuriais dirbama, ardo drabužius, todėl darbo metu būtina dėvėti specialius drabužius – gumines prijuostes, antrankovius, pirštines.

Dauguma nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl įrenginių eksploatavimo instrukcijų ir taisyklių bei elgesio su nuodingomis ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis nežinojimo arba nesilaikymo.

Be to elektrolizės metu naudojama elektros srovė, kuri, pažeidus elektros prietaisų naudojimo taisykles, gali būti pavojinga.

Oro nutraukimo nuo 1 m² tirpalo paviršiaus norma yra 40 m³/min. Oro greitis ventiliaciniuose plyšiuose 8 – 10 m/s, kadangi visiems ėsdinantiems tirpalams veikiant metalą išsiskiria daug vandenilio. Oro greičio ventiliaciniuose plyšiuose matavimai atliekami anemometru. Jei oro greitis ne toks kaip paminėta, būtina valyti ortakius.

Ypatingai didelį pavojų galvaniniuose cechuose kelia elektrolitai, kurių sudėtyje yra chromo anhidrido ir sieros rūgšties, pavojingumą padidina tai, kad chromavimo elektrolitai paprastai būna karšti. Chromo junginių turinčių tirpalų purslai, patekę ant odos sukelia perštėjimą, odos sudirginimą, odos uždegimą. Chromavimo vonioms būtina šoninė (bortinė) ventiliacija. Oro nusiurbimo norma nuo 1 m² tirpalo paviršiaus yra 75 m³/min. Oro greitis bortinės ventiliacijos plyšiuose 12 – 14 m/s.

Nuriebinimui naudojami organiniai tirpikliai: benzinas, žibalas, nefrasas, spiritas, retai dichloretanas, trichloretanas, o taip pat vandeniniai šarminiai tirpalai; prie neorganinių junginių priskiriami: natrio šarmas, kalio šarmas, kalcinuota soda, natrio trifosfatas, Vienos kalkės.

Atliekant nuriebinimą su minėtomis medžiagomis būtina kaip vietinė (bortinė), taip ir bendroji (pripučiamoji-ištraukiamoji) ventiliacija.

Juodųjų ir spalvotųjų metalų ėsdinimui naudojamos rūgštys: sieros, druskos, azoto. Dažnai ėsdinimo tirpalai būna šildomi iki 60 – 70 ºC. Ėsdinimo vonioms būtina galinga ištraukiamoji ventiliacija.

Apsinuodyti cinku galima įkvėpus metalinio cinko dulkių. Dirbantiems galvaniniuose cechuose su prasta ventiliacija dažnai pasireiškia skrandžio susirgimai.

Daugelis vario junginių ir vario dulkės yra labai nuodingi. Vario valymas - labai kenksmingas procesas, dėl to valyti vario anodus, ar varinius pakabinio įtaisus reikia ypatingai atsargiai ir tik drėgnus.

Dirbant su rūgščiais elektrolitais (cinkavimo, variavimo, alavavimo) saugotis, kad tirpalas nepatektų ant pažeistos odos, kadangi šie elektrolitai sukelia odos ligas.

Rūkyti, valgyti ir gerti galvaninio cecho patalpose draudžiama.

Darbinius drabužius būtina palikti ceche.

Pavojingiausias procesas – rūgščių perpylimas. Reikia naudotis pneumatiniais perpylimo įtaisais, siurbliais ir sifonais. Rūgščių perpylimas pavojingas tuo, kad perpylimo metu rūgštis gali tyškėti ir išsilieti ant grindų. Labai pavojinga pilti rūgštį palenkiant indą, reikia atidžiai stebėti, kad ji tekėtų lėtai ir be pliūpsnių. Geriau perpylimui naudoti specialius siurblius ir perpylimo įtaisus.

Chemikalų sandėlyje grindys turi būti atsparios rūgštims.

Koncentruota sieros rūgštis ir natrio šarmas gali būti laikomi geležinėje taroje, koncentruotos azoto ir acto rūgštys – aliumininėje. Vandeniniai tirpalai laikomi stiklinėje arba plastikinėje taroje.

Rūgštys ir šarmai pernešami ar pervežami krepšiuose arba medinėse dėžėse, su minkšta įkloja. Vežant vežimėliu arba pernešant krepšius imti už rankenų draudžiama, būtina imti iš apačios.

Skiedžiant rūgštis rūgštį pilti į vandenį, o ne atvirkščiai!

Su chromo tirpalais galima dirbti tik esant gerai ventiliacijai. Ant odos patekusį chromo elektrolitą nedelsiant nuplauti stipria šalto vandens srove. Prieš darbą nosies vidų reikia pasitepti švariu (farmaciniu) vazelinu. Jei chromavimo elektrolito pateko į akis, jas reikia nedelsiant plauti stipria šalto vandens srove, po to 1% natrio hiposulfito tirpalu.

Maišyti chromavimo elektrolitą arba dėti į vonią chromo anhidridą tik su apsauginiais akiniais.

 
Darbo vietoje nuolat turi būti švaru ir tvarkinga.