Metalinės dangos rūšies nustatymas

Atliekant remontą arba detalės restauravimą, tenka spėlioti, kokia danga buvo padengta originali detalė. Metalinės dangos rūšiai nustatyti gali būti naudojami atitinkami cheminiai indikatoriai. Be cheminio metodo gali būti naudojamas mikroskopinis (pagal tipinę metalo struktūrą), spektroskopinis ir rentgeno struktūrinis metodai.

Tačiau yra paprastesnis metodas.

Prieš nustatant metalinę dangą paviršių reikia gerai nuvalyti ir pašalinti nuo jo organinius teršalus (acetonu, metileno chloridu ar kitokiais tirpikliais). Po nuvalymo stebima kaip dangą veikia rūgštys ir šarmai.

Pastaba:

+ danga tirpsta

– danga netirpsta

± danga silpnai tirpsta

Srautinis-abrazyvinis apdirbimas

Srautinis-abrazyvinis apdirbimas

Šis paviršiaus apdirbimo prieš dengimą metalinėmis dangomis būdas turi kelias atmainas: smėliavimas, šratavimas, hidroabrazyvinis apdirbimas. Jis naudojamas ganėtinai plačiai, kadangi yra vienas iš efektyviausių paviršiaus paruošimo būdų ten, kur paviršių nereikia poliruoti.

Šis būdas ne tik puikiai nuvalo nuodegas ir rūdis, bet ir dėl deformacinio metalo paviršiaus sukietinimo (наклеп, нагартовка) pagerina mechanines gaminio savybes. Tokiu apdirbimu pašalinamos užvartos, įmušimai, įbrėžimai, t.y. tie defektai, kurie turi neigiamos įtakos padengtų detalių atsparumui korozijai, dangų kokybei ir jų dekoratyvumui. Šis procesas plačiai naudojamas, kai reikalingas tolygus matinis paviršius.

Kietų dalelių nukreipimas į detalę atliekamas naudojant suslėgto oro kinetinę energiją arba besisukančios turbinos menčių išcentrinę jėgą. Iš oro turi būti pašalintas tepalas (tepalo filtrais). Apdirbimas atliekamas specialiais smėliavimo arba šratavimo agregatais.

Vietoje apdirbimo sausu smėliu naudojamas hidroabrazyvinis apdirbimas (smėlio-vandens suspensija), apdirbimas abrazyviniais milteliais, metaliniais, stikliniais, dirbtiniais abrazyvais ir kitokiomis medžiagomis. Labiausiai paplitę metaliniai ir dirbtiniai abrazyvai.

Valymui ir paviršių paruošimui naudojamos metalinės granulės ir smėlis gaminami pramoniniu būdu.

Apdirbimas sausais abrazyviniais milteliais – labai našus būdas, pakeičiantis smėliavimą. Jis atliekamas naudojant turimus smėliavimo agregatus jų neperdirbant. Apdirbimo abrazyviniais milteliais, metaliniu “smėliu” ir šratais parametrai pateikti lentelėje.

Detalių sienelių storis, mm	Apdirbimo būdas	Dalelių dydis, mm ir abrazyvinių miltelių numeris	Oro slėgis, MPa
iki 1 iki 3 daugiau 3	Abrazyviniais milteliais	14 ir 16	0,05 – 0,15 0,15 – 0,25 0,3 – 0,4
iki 1 iki 2,5 iki 5 daugiau 5	Metaliniu “smėliu” ir šratais	0,15 – 0,3 0,3 – 0,5 0,8 – 1,0 0,8 – 1,5	iki 0,5 iki 0,5 iki 0,6 iki 0,6

Vienas iš pagrindinių abrazyvinėms medžiagoms keliamų reikalavimų, tai jų technologinis atitikimas valomoms medžiagoms. Detalės iš ketaus, mažaanglio plieno, legiruoto plieno po apdirbimo ketaus arba plieno “smėliu” pasižymi tokiu pačiu atsparumu korozijai, kaip ir po apdirbimo kvarciniu smėliu; dažų ir emalių dangų atsparumas nepasikeičia. Korozijai atsparių plienų arba karščiui atsparių lydinių ketiniu “smėliu” valyti negalima, nes abrazyvo dalelės įsiskverbia į apdirbamą paviršių ir sudaro korozijai palankias sąlygas. Geri rezultatai gaunasi kai korozijai ir karščiui atsparūs plienai valomi daug silicio (Si ne mažiau 20%) turinčiu plieniniu “smėliu”. Detalių iš aliuminio ir magnio lydinių valyti plieninėmis ar ketinėmis granulėmis negalima. Reikia naudoti aliumininį “smėlį”.

Abrazyvines medžiagas, kurių kietumas mažesnis nei apdirbamos medžiagos, galima naudoti tik tokiam apdirbimui, kurio metu detalių matmenys nesikeičia (poliravimas, tepalinių teršalų šalinimas).

Smėliavimas

SMĖLIAVIMAS

Smėliavimas – tai procesas, kurio metu smėlio srove nuo metalinių gaminių paviršiaus pašalinamos rūdys, nuodegos bei kitokie teršalai, o gaminio paviršius įgauna tolygų šiurkštumą ir matiškumą. Sauso smėlio srovė per specialų įtaisą (antgalį) nukreipiama į gaminį suslėgtu oru, kurio slėgis 1,5 – 3 bar.

Suslėgtas oras turi būti išvalytas nuo tepalo ir drėgmės.

Apdirbamos medžiagos apibūdinimas	Darbinis oro slėgis (bar)	Smėlio dalelių dydis (mm)
Stambūs gaminiai, sienelių storis daugiau;3 mm	2,0 – 4,0	2,5 – 3,5
Lakštai ir liejiniai, sienelių storis iki 3 mm	1,0 – 1,5	1,0 – 2,0
Plonasieniai ir smulkūs gaminiai	0,5 – 1,0	0,5 – 1,0
Lakštai, kurių storis iki 1 mm ir srieginės detalės	0,3 – 0,5	0,05 – 0,15

Valant smėliu būtina dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (respiratorius), pritaikytas sulaikyti silicio dioksido dulkes. Darbo vietoje turi būti ištraukiamoji ventiliacija. Silicio dioksidas (pagrindinė smėlio sudėtinė dalis) sukelia silikozę – vieną iš sunkiausių profesinių susirgimų. Pagal galimybes smėlį reikia keisti į kitokias smulkias abrazyvines medžiagas, kuriose nėra silicio dioksido.

Pastaruoju metu vietoje sauso smėliavimo naudojamas šlapias smėliavimas arba šratavimas – abrazyvinis apdirbimas metaliniais šratais ir plastiko granulėmis.

(Bus daugiau)