Detalių valymas ir tepalo šalinimas

Metalinės detalės ir gaminiai apdirbimo metu dažniausiai užteršiamos riebalais, tepalais, drožlėmis bei korozijos produktais. Be to, pusgaminiai apsaugai nuo korozijos transportaviumo metu sutepami antikorozinėmis priemonėmis.

Prieš bet kokį padengimo procesą, dažymą, galvaninį padengimą ar karštą cinkavimą ant detalių neturi būti rūdžių, purvo, riebalų ir tepalų. Be valymo dažymo ir galvaniniuose procesuose dar reikalingos kitos procedūros tokios kaip, ėsdinimas, fosfatavimas, pasyvavimas ir pan.

Tepalo šalinimui nuo metalo paviršių pramonėje dažniausiai naudojami trijų tipų valymo priemonės:
• Vandeniniai tirpalai
• Nehalogeninti organiniai tirpikliai
• Chlorinti angliavandeniliai

Kai kuriose srityse gali būti naudojamas Plazminis valymas.

Valymas chlorintais angliavandeniliais šiuo metu dėl priežasčių, susijusių su aplinkosauga ir darbų sauga, naudojamas tik labai specifiniais atvejais (pvz. kai labai didelis užterštumas, (pvz. sukietėjusiais riebalais) arba keliami labai dideli reikalavimai paviršiaus švarumui.

Dėl mažos atmosferos taršos ir saugumo darbe vis plačiau plinta valymas vandeniniais tirpalais.

Tačiau valymas vandeniniais tirpalais turi ir savų trūkumų, lyginant su valymu nehalogenintais organiniais tirpikliais. Iš tokių trūkumų galima paminėti didelį energijos poreikį detalių džiovinimui ir aukštus nuotekų valymui keliamus reikalavimus.


Valymo sistemų pasirinkimo kriterijai
Pasirenkant valymo sistemą be ekonominių aspektų reikia įvertinti šiuos faktorius:
• Nešvarumų pobūdį
• Valytinų detalių ir gaminių medžiagą ir formą
• Tolimesnio technologinio proceso reikalavimus kokybei
• Valymo techniką, kitaip sakant turimus valymui naudojamus įrenginius.

Kokių nors bendrųjų nuorodų, kaip pasirinkti valymo sistemą nėra. Techninis sprendimas priklauso nuo darbo užduočių. Kai kokybei keliami dideli reikalavimai, pvz. galvaniniuose procesuose, kad būtų išvengta broko, būtinas pirminis valymas.

Skirtingų valymo sistemų apjungimas
Organiniai tirpikliai dėl savo prigimties riebalus ir tepalus tirpina geriau nei vandeniniai tirpalai, tuo tarpu vanduo geriau tirpina druskas. Tačiau tai nereiškia, kad vandeninės valymo sistemos negali būti naudojamos organiniams teršalams šalinti. Tinkamai parinkus chemikalus, mechaninį poveikį (pvz. suslėgtą orą, ultragarsą) ir aukštesnę darbinio tirpalo temperatūrą galima šiuos trūkumus pašalinti.

Rankinis fosfatavimas

Amorfinis fosfatavimas plaunant rankomis yra pats paprasčiausias fosfatavimo būdas. Galimybė dirbti paprastomis priemonėmis ir naudojant žemos temperatūros tirpalus daro šį būdą labai lanksčiu ir universaliu.
Metalinės detalės ar gaminiai šluostomi ar valomi šepečiais, kempinėmis ar skudurais. Metodas gali būti pritaikytas dideliems gaminiams, kurie netelpa į fosfatavimo vonią ar plovimo liniją, o taip pat, kai įmonėje nėra vietos įrengti stacionarią fosfatavimo merkimu ar purškimu liniją.
Geležies fosfato danga plaunant rankomis susidaro naudojant tirpalą, kurio temperatūra nuo 18 iki 50 laipsnių. Žinoma, geriau dirbti su aukštesnės temperatūros tirpalais. Fosfatavimo tirpalo darbinė koncentracija turėtų būti 8 - 10%. Tepalo dalelės ištirpsta tokiame koncentruotame tirpale, kai paviršius trinamas tirpalu sudrėkinta kempine ar tinkamai parinktu šepečiu.
Dirbant tokiu metodu rekomenduojama užterštą ir chemiškai išeikvotą tirpalą pakeisti nauju, o ne kelti tirpalo koncentraciją naujomis chemikalo porcijomis.