Kviečiu apsilankyti mano tinklapyje: http://amkf.lt

2024 m. spalio 19 d., šeštadienis

Akcentuokime ne šiukšles, o kultūrą

 

Dažnai girdime kalbas apie tai, kiek ilgai suyra plastikas, kaip svarbu rūšiuoti atliekas ir kokios baisios pasekmės laukia mūsų planetos, jei nesirūpinsime atliekų tvarkymu. Tačiau ar tikrai tai yra esmė? Žinoma, šiukšlių rūšiavimas ir perdirbimas yra svarbūs, tačiau tai tik dalis sprendimo. Tikroji problema slypi giliau – mūsų vartojimo kultūroje ir požiūryje į atliekas.

Užuot skaičiavę, kiek metų suyra plastikinis butelis, turėtume susimąstyti, kodėl jo iš viso reikia. Užuot rūšiavę atliekas, turėtume stengtis jų kuo mažiau sukurti. Užuot kaltinę plastiką, turėtume kaltinti save už perteklinį vartojimą.

Ką reiškia keisti požiūrį?

  • Mažinti vartojimą: Pirkti tik tai, ko iš tiesų reikia, vengti vienkartinių gaminių, remontuoti daiktus.
  • Rinktis tvarius produktus: Pirmenybę teikti produktams, pagamintiems iš perdirbtų medžiagų arba tokiems, kuriuos galima lengvai perdirbti.
  • Šviesti aplinkinius: Dalintis žiniomis apie tvarų gyvenimo būdą, skatinti draugus ir šeimą keisti įpročius.
  • Palaikyti iniciatyvas: Remti organizacijas, kurios dirba tvarumo srityje, dalyvauti akcijose ir renginiuose.

Kodėl tai svarbu?

  • Išsaugosime gamtą: Sumažinsime atliekų kiekį, išsaugosime gamtos išteklius ir sumažinsime taršą.
  • Sutaupysime pinigų: Mažesnis vartojimas reiškia mažesnes išlaidas.
  • Pagerinsime savo sveikatą: Tvarus gyvenimo būdas skatina sveikesnius pasirinkimus, pavyzdžiui, daugiau judėti, sveikai maitintis.
  • Sukursime geresnę ateitį: Užtikrinsime, kad mūsų planeta išliktų sveika ir gyvybinga ateities kartoms.

Išvada

Atliekų tvarkymo problema yra daug platesnė nei tik šiukšlių rūšiavimas. Tai yra mūsų visų atsakomybė keisti savo įpročius ir kurti tvaresnę ateitį. Pradėkime nuo savęs ir skatinime pokyčius aplinkui.

Ką galime padaryti šiandien?

  • Atsisakykime vienkartinių plastikinių maišelių.
  • Pasirinkime daugkartinius vandens butelius.
  • Mažinkime maisto švaistymą.
  • Remontuokime daiktus, o ne iš karto pirkime naujus.

Prisiminkime, kad kiekvienas mūsų veiksmas turi reikšmės.

2024 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

Tvarūs aliuminio paviršiaus apdirbimo metodai

 Tvariausi aliuminio cheminio paviršiaus apdirbimo metodai ir medžiagos yra tie, kurie mažina aplinkos poveikį ir išlaiko arba pagerina našumą. Štai keletas iš jų:

  1. Trivalenčio chromo konversijos dangos (Cr(III)): Tai mažiau toksiška alternatyva tradicinėms šešiavalentėms chromo dangoms. Jos suteikia gerą atsparumą korozijai ir atitinka aplinkosaugos reikalavimus.

  2. Retųjų žemių elementų dangos: Naudojami tokie elementai kaip ceris ir lantanas, kurie yra mažiau kenksmingi aplinkai ir suteikia puikią apsaugą nuo korozijos.

  3. Silano pagrindo dangos: Silano apdorojimas sukuria stiprų ryšį su aliuminio paviršiumi, pagerindamas atsparumą korozijai ir sukibimo savybes be toksiškų cheminių medžiagų.

  4. Anodavimas: Tai elektrocheminis procesas, sukuriantis patvarią, atsparią korozijai oksido sluoksnį ant aliuminio paviršiaus. Jis laikomas ekologišku, nes nenaudoja toksiškų cheminių medžiagų.

  5. Elektroforezinis nusodinimas (EPD): Šis metodas apima dangos uždėjimą naudojant elektrinį lauką, kuris gali būti ekologiškesnis priklausomai nuo naudojamų medžiagų.

Šie metodai ne tik mažina aplinkos poveikį, bet ir atitinka tokius reglamentus kaip REACH ES ir panašius standartus kitose regionuose.

Ar turite konkrečią taikymo sritį, kuriai ieškote šių apdorojimo metodų?

Apsauginiai batai

Standartas EN ISO 20345 reglamentuoja apsauginius batus, skirtus apsaugoti nuo įvairių pavojų darbo vietoje. Šis standartas nustato tiek pagrindinius, tiek papildomus reikalavimus apsauginei avalynei, kuri naudojama komerciniais tikslais. Pagrindiniai reikalavimai apima:

  1. Pirštų apsauga: Visi apsauginiai batai turi turėti pirštų apsaugą, kuri gali atlaikyti 200 J smūgį (atitinka 20 kg svorį, numestą iš 1020 mm aukščio) ir 15 kN suspaudimo testą (atitinka 1,5 tonos svorį, spaudžiantį pirštų sritį).
  2. Antistatinės savybės: Batai turi turėti antistatines savybes, kad būtų išvengta elektrostatinio krūvio kaupimosi.
  3. Energijos sugėrimas kulno srityje: Batai turi sugerti energiją kulno srityje, kad sumažintų smūgio jėgą.
  4. Atsparumas slydimui: Batai turi būti atsparūs slydimui ant įvairių paviršių.

Papildomi reikalavimai gali apimti:

  • Atsparumas vandeniui: Batai turi būti atsparūs vandens įsiskverbimui ir sugėrimui.
  • Atsparumas pradūrimui: Batai turi turėti pado apsaugą nuo pradūrimų.
  • Šilumos ir šalčio izoliacija: Batai turi užtikrinti apsaugą nuo ekstremalių temperatūrų.

Šis standartas padeda užtikrinti, kad apsauginiai batai suteiktų tinkamą apsaugą nuo įvairių pavojų, su kuriais darbuotojai gali susidurti darbo vietoje.

 

Apsauginiai batai klasifikuojami pagal EN ISO 20345 standartą, kuris nustato reikalavimus apsauginei avalynei, skirtai apsaugoti nuo įvairių pavojų darbo vietoje. Pagrindinės apsauginių batų kategorijos ir jų klasės yra:

  1. SB (Safety Basic):
    • Pagrindiniai reikalavimai, įskaitant pirštų apsaugą nuo 200 J smūgio.
  2. S1:
    • SB reikalavimai plius:
      • Antistatinės savybės.
      • Energijos sugėrimas kulno srityje.
      • Uždara kulno sritis.
  3. S1P:
    • S1 reikalavimai plius:
      • Atsparumas pradūrimui.
  4. S2:
    • S1 reikalavimai plius:
      • Atsparumas vandens įsiskverbimui ir sugėrimui.
  5. S3:
    • S2 reikalavimai plius:
      • Atsparumas pradūrimui.
      • Protektoriaus padas.
  6. S4:
    • Visi S1 reikalavimai, bet pagaminti iš polimerinių medžiagų (pvz., guminiai batai).
  7. S5:
    • Visi S4 reikalavimai plius:
      • Atsparumas pradūrimui.
      • Protektoriaus padas.

Be šių pagrindinių kategorijų, apsauginiai batai gali turėti papildomų savybių, tokių kaip:

  • CI: Izoliacija nuo šalčio.
  • HI: Šilumos izoliacija.
  • HRO: Atsparumas kontaktinei šilumai.
  • WR: Atsparumas vandeniui.
  • SRC: Atsparumas slydimui ant įvairių paviršių.

 

2024 m. spalio 9 d., trečiadienis

Vanduo

 Girdim įvairius vandens švarumo apibūdinimas, kuo jie skiriasi: 

Švarus vanduo

Švarus vanduo yra vanduo, kuriame nėra kenksmingų priemaišų. Jo elektros laidumas ir priemaišų koncentracija priklauso nuo šaltinio ir valymo metodų. Pavyzdžiui, geriamojo vandens elektros laidumas gali svyruoti nuo 500 iki 50 000 µS/cm. Priemaišų koncentracija gali būti labai įvairi, bet dažniausiai yra mažesnė nei 500 mg/l.

 Distiliuotas vanduo

Distiliuotas vanduo yra vanduo, išvalytas distiliavimo būdu, pašalinant daugumą mineralų ir priemaišų. Jo elektros laidumas yra labai mažas, apie 5,5 µS/cm. Priemaišų ir ištirpusių medžiagų koncentracija yra beveik nulinė, dažniausiai mažesnė nei 1 mg/l.

 Demineralizuotas vanduo

Demineralizuotas vanduo (arba dejonizuotas vanduo) yra vanduo, iš kurio pašalintos mineralinės druskos ir jonai. Jo elektros laidumas taip pat yra labai mažas, panašus į distiliuoto vandens, apie 5,5 µS/cm. Priemaišų koncentracija yra labai maža, dažniausiai mažesnė nei 1 mg/l.

 Suminkštintas vanduo

Suminkštintas vanduo yra vanduo, iš kurio pašalinti kalcio ir magnio jonai, pakeičiant juos natrio jonais. Jo elektros laidumas gali būti didesnis nei distiliuoto ar demineralizuoto vandens dėl natrio jonų buvimo, dažniausiai apie 500 µS/cm. Priemaišų koncentracija gali būti įvairi, bet dažniausiai mažesnė nei 500 mg/l.


Elektros laidumas ir priemaišų koncentracija

  • Elektros laidumas: Tai yra vandens gebėjimas praleisti elektros srovę, kuris priklauso nuo ištirpusių druskų ir mineralų kiekio. Kuo daugiau ištirpusių medžiagų, tuo didesnis elektros laidumas.
  • Priemaišų koncentracija: Tai yra ištirpusių medžiagų kiekis vandenyje, kuris gali apimti mineralus, druskas, organines medžiagas ir kitus teršalus. Priemaišų koncentracija tiesiogiai veikia vandens kokybę ir jo naudojimo paskirtį.

2024 m. spalio 8 d., antradienis

Miltelinio dažymo dažyklos tvarumo didinimo priemonės, susijusios su cheminiu paviršiaus paruošimu

 


Miltelinio dažymo dažykloms svarbu ne tik užtikrinti aukštos kokybės paviršiaus apdailą, bet ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Cheminio paviršiaus paruošimo procesas yra vienas iš svarbiausių etapų, todėl čia galima įgyvendinti keletą priemonių, siekiant didesnio tvarumo:

Žaliavų pasirinkimas ir valdymas

  • Aplinkai nekenksmingų chemikalų naudojimas: Pirmenybė turėtų būti teikiama chemikalams, kurie yra biologiškai skaidūs, mažiau toksiški ir neturi kenksmingų šalutinių produktų.
  • Chemikalų naudojimo mažinimas: Optimizuojant procesus ir įrenginius, galima sumažinti reikalingų chemikalų kiekį, taip pat mažinant atliekų kiekį.
  • Atvirų sistemų naudojimas: Uždaro ciklo sistemos, kuriose cheminės medžiagos recirkuliuojamos, leidžia sumažinti chemikalų suvartojimą ir atliekų kiekį.
  • Chemikalų tiekėjų atranka: Rinktis tiekėjus, kurie siūlo aplinkai draugiškus produktus ir gali pateikti išsamią informaciją apie jų sudėtį ir poveikį aplinkai.

Procesų optimizavimas

  • Vandens naudojimo mažinimas: Įdiegti sistemas, kurios leistų efektyviau naudoti vandenį, pvz., vandens recirkuliacijos sistemas.
  • Energijos vartojimo mažinimas: Naudoti energiją taupančius įrenginius, pvz., šiluminius siurblius, ir optimizuoti šildymo ir vėsinimo procesus.
  • Atliekų mažinimas ir perdirbimas: Rūšiuoti ir perdirbti visas susidarančias atliekas, įskaitant chemikalų likučius ir pakuotes.
  • Procesų automatizavimas: Automatizuojant procesus, galima sumažinti žmogaus klaidų tikimybę ir pagerinti proceso stabilumą.

Technologijų diegimas

  • Naujų technologijų įdiegimas: Sekti naujausias technologijas ir diegti jas, kai tai leidžia sumažinti aplinkos poveikį. Pavyzdžiui, plazmos technologijos gali būti naudojamos paviršiaus valymui be cheminių medžiagų.
  • Vandens valymo technologijos: Įdiegti pažangias vandens valymo technologijas, kurios leistų išvalyti vandenį ir jį pakartotinai naudoti.
  • Oro valymo sistemos: Įrengti efektyvias oro valymo sistemas, kurios pašalintų kenksmingas medžiagas iš oro.

Darbuotojų mokymas

  • Darbuotojų mokymas: Reguliariai mokyti darbuotojus apie aplinkosaugos svarbą ir kaip jie gali prisidėti prie jos išsaugojimo.
  • Avarijų prevencija: Sukurti aiškias procedūras, kaip reaguoti į galimas avarijas ir išsiliejimus.

Sertifikatai ir standartai

  • Sertifikatai: Siekti gauti tarptautinius sertifikatus, patvirtinančius, kad įmonė vykdo aplinkosaugos reikalavimus.
  • Standartų laikymasis: Laikytis visų galiojančių aplinkosaugos standartų ir teisės aktų.

Apibendrinant, siekiant padidinti miltelinio dažymo dažyklos tvarumą, būtina kompleksinė priemonių sistema, apimanti:

  • Žaliavų pasirinkimą ir valdymą
  • Procesų optimizavimą
  • Naujų technologijų diegimą
  • Darbuotojų mokymą
  • Sertifikatus ir standartus

Įgyvendinant šias priemones, galima ne tik sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bet ir pagerinti įmonės įvaizdį bei konkurencingumą.

Ar norėtumėte gauti daugiau informacijos apie konkrečias technologijas arba chemines medžiagas, kurios galėtų būti naudojamos miltelinio dažymo dažyklose?