Grynas aliuminis
anoduojasi geriau nei jo lydiniai. Anodinės dangos išvaizda ir jos savybės
(atsparumas dilimui, korozinis atsparumas ir pan.) priklauso kaip nuo aliuminio
lydinio tipo, taip ir nuo jo „metalurginės biografijos“. Aliuminio lydinio
anodavimo kokybę taip pat įtakoja intermetalinių dalelių dydis, forma bei
pasiskirstymas. Cheminė aliuminio lydinio sudėtis labai svarbi kai kuriems
gaminiams, kuriems reikalingas blizgantis anodavimas, kuriam išgauti būtina,
kad netirpių dalelių būtų kiek galima mažiau.
Anodinė danga ant
aliuminio Al 99,99 bus švari ir skaidri, o kai geležies kiekis 0,08%, ji bus ne
tokia švari ir bus vis drumstesnė didėjant dangos storiui. Kai netirpių dalelių
kiekis kaip aliuminio lydinyje 1050 (АД0 markės aliuminis), danga tampa
visiškai „apsiniaukusi“, lyginant su grynesniu metalu. Iš visų aliuminio
lydinių labiausiai dekoratyvios ir geriausios apsauginės dangos gaunasi ant
5XXX ir 6XXX serijų lydinių. Ant kai kurių 7XXX serijos lydinių gaunasi švarios
ir geromis funkcinėmis savybėmis pasižyminčios dangos. Spalvotos 2XXX serijos
aliuminio lydinių dangos paprastai gaunasi prastos kokybės.
Intermetalinių
dalelių elgsena anodavimo metu priklauso nuo dalelių tipo ir anodavimo tirpalo.
Kai kurie intermetaliniai junginiai oksiduojasi arba tirpsta greičiau nei aliuminis
(pvz.: β-Al-Mg dalelės), dėl to susidaro porėta
struktūra. Silicio dalelės, yra anodavimo procese praktiškai netirpios ir todėl
įsiterpia į anodinę dangą. Tarpiniais tarp šių dviejų kraštutinių atvejų yra
junginiai (FeAl3, α-Al-Fe-Si ir kt.), kurie dalinai tirpsta, dalinai lieka dangoje, o tai
turi neigiamos įtakos dangos, ypač spalvotos, kokybei.
(Parengta pagal TALAT 5203)
