Apdorojamas atvėsintas tirpalas, nes dalis neemulguoto tepalo išplaukia į paviršių tirpalui vėstant ir nusistovint. Tada reikia tirpalą parūgštinti sieros arba fosforo rūgštimi iki maždaug pH 1-2. Tokioje terpėje suyra tepalo emulsija ir visas buvęs emulguotas tepalas išplaukia į paviršių. Tepalą reikia pašalinti arba perpumpuoti tirpalą per tepalo gaudyklę (žinoma, jei prie vonios yra įrengta tokio tipo tepalo gaudyklė). Kai tepalas pašalintas, tirpalą reikia pašarminti gesintomis kalkėmis iki pH maždaug 7-8 (nes tik nuotekas su panašiu pH galima išleisti į kanalizaciją). Šarminant gesintomis kalkėmis visi tirpale esantys karbonatai ir fosfatai (kurie paprastai būna visuose nuriebinimo preparatuose) iškrenta į nuosėdas. Taip pat į nuosėdas iškrenta kalcio sulfatas (jei tirpalas buvo rūgštintas sieros rūgštimi).
Jei tirpalą rūgštintume druskos rūgštimi, emulsija suskiltų, tačiau nuotekose atsirastų chloridų, kuriuos sunku pašalinti. Beje, šarminti natrio šarmu irgi netikslinga, nes natrio druskos yra tirpios.
Susidariusias nuosėdas galima nufiltruoti įvairių tipų filtrais, arba dekantuoti ar atskirti kitokiais būdais, o nuskaidrėjusį skystį galima išleist į kanalizaciją.
Nuotekose lieka PAM, tačiau šiuolaikiniuose tepalų šalinimo preparatuose naudojamos biologiškai suyrančios PAM, todėl didelių problemų dėl į kanalizacijos tinklus patekusių detergentų neturėtų būti. ( Tiesą sakant, nuotekų tyrimo laboratorijos neturi metodų PAM išmatuoti).
Susidariusiose nuosėdose vis dar lieka šiek tiek tepalo, dėl to jos laikomos pavojingomis atliekomis ir turi būti perduotos pavojingų atliekų tvarkytojui.
